Gruodžio 9 d. vyko ketvirtasis šių mokslo metų nuotolinis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) Parlamento posėdis. Jo metu pritarta lygių galimybių užtikrinimo ir įvairovės skatinimo rezoliucijai, pristatyta VU SA prezidento tarpinė veiklos ataskaita, analizuota, kaip sekasi vykdyti VU SA metų veiklos planą, nuspręsta tikslinti ateinančių metų pajamų ir išlaidų sąmatą.

Prisijungs naujas padalinys

Posėdžio pradžioje dalintasi pastarojo laikotarpio naujienomis. Kadangi nuo sausio mėnesio Šiaulių universitetas taps nauju Vilniaus universiteto padaliniu – Šiaulių akademija, atkreipiamas dėmesys, kad bus renkami studentų atstovai, todėl padidės ir VU SA Parlamento sudėtis. Informuojama, kad steigiamoji padalinio konferencija bus organizuojama vasario mėnesį, o iki tol vyks paruošiamieji darbai ir mokymai.

Stipendijų darbo grupės atstovė Neda Žutautaitė dalijosi, jog jau įvyko du susitikimai su darbo grupėje veikiančiais parlamentarais, šiuo metu yra analizuojami užsienio valstybių stipendijų sistemų pavyzdžiai. Pastebėta, jog dalis kitų šalių socialinę paramą teikia iš valstybių biudžetų. Paanalizavus užsienio patirtis bus mąstoma, koks modelis labiausiai tiktų Vilniaus universitete.

Taip pat Parlamento posėdžio metu diskutuota, kaip vertėtų keisti bendrųjų universitetinių studijų (BUS) registraciją. Aptarta idėja, kilusi studijų prodekanų susirinkime, rinktis penkis prioritetinius BUS, o tuomet sistema atrinktų dalyką algoritmine tvarka – tokiu būdu sistema nebūtų apkraunama, nes reitinguoti dalykus būtų galima viso registracijos laikotarpio metu. Per kilusią diskusiją nuspręsta, kad dar vertėtų ieškoti tinkamiausio modelio.

Per VU SA biudžeto plano pristatymą kalbėta, jog, lyginant su praėjusiais metais, jis planuojamas atsižvelgiant į karantino situaciją. Dalis lėšų bus skirta aprūpinti naują struktūrinį padalinį – Vilniaus universiteto Studentų atstovybę Šiaulių akademijoje (VU SA ŠA). Deja, dėl keleto padalinių netikslių finansinių skaičiavimų nuspręsta biudžeto tvirtinimą atidėti.

Patvirtino kurtą rezoliuciją

Socialinio proceso reikalų koordinatorius ir Parlamento laikinosios darbo grupės vadovas Vilius Mickūnas pristatė lygių galimybių užtikrinimo ir įvairovės skatinimo rezoliucijos pakeitimus, kurie atsirado po paskutinės darbo grupės diskusijos. „Ryškiausias pokytis – pasikeitė dokumento struktūra, pirmiausia pateikiant bendrus pasiūlymus, padedančius kurti lygiavertes akademines galimybes Universitete, o toliau išskiriant specifiškus pasiūlymus pagal tikslines grupes, taip suteikiant rezoliucijai daugiau aiškumo. Be to, rezoliucija parašyta lyčiai jautria kalba – daiktavardžiai, nurodantys asmens giminę, pateikti abejais variantais“, – teigė V. Mickūnas. Po aptarimo vyko balsavimas, kurio metu rezoliuciją nuspręsta priimti. Dokumentas pabrėžia, jog siekdamas pagrindinio socialinės dimensijos tikslo, teigiančio, kad studentų populiacija turėtų reprezentuoti visuomenės įvairovę, VU turėtų skirti didesnį dėmesį lygių galimybių užtikrinimui ir saugios, įvairovę puoselėjančios aplinkos kūrimui.

Be rezoliucijos priėmimo tiesioginės transliacijos metu VU SA prezidentas Justas Kvedaravičius pristatė tarpinę savo veiklos ataskaitą. Rugpjūtį buvo pradėtas Universiteto strateginio veiklos plano, į kurį studentų atstovai stengėsi įtraukti studijų lankstumo strateginius prioritetus bei tikslusvykdyti studentų įsitraukimo didinimo projektus (įdarbinimas Universitete ir kt.), rengimo procesas.

J. Kvedaravičius kalbėjo, kad VU SA pateikė pasiūlymus naujai Vyriausybei ir valdančiosios koalicijos partijoms dėl studijų kokybės, prieinamumo, infrastruktūros ir kt. Taip pat teikti pasiūlymai Vilniaus miesto infrastruktūrai ir akademiniams miesteliams gerinti – studentų miestelio infrastruktūros atnaujinimas, dviračių takų iki centro tiesimas ir kt.

Keliami strateginiai tikslai

Pristatydamas tarpinę veiklos ataskaitą prezidentas, kaip vieną svarbiausių šių metų pasiekimų, įvardijo šiemet performuotą integracijos procesą – buvo organizuota ir įgyvendinta integracijos mugė, įvyko vienadienės pirmakursių stovyklos. Gerinant VU SA komunikacijos procesą sukurti papildomi komunikacijos kanalai – naujienlaiškis bei tinklalaidė „Akademinė druska“. Be to, įgyvendinamas VU SA marketingo srities centralizacijos veikimas, vyksta studentų su individualiais poreikiais pagalbos proceso koordinavimas ir mokymai, didinamos užsieniečių galimybės dalyvauti savivaldos veikloje.

VU SA planavimo proceso koordinatorė Andželika Jankauskytė kalbėjo, kaip sekasi įgyvendinti 2020–2021 metų veiklos strategines gaires. Visos organizacijos mastu VU SA yra išsikėlusi keturis strateginius tikslus. Pagal vieną iš jų yra rengiamas lanksčių studijų įgyvendinimo planas. Pagal kitą tikimasi, jog bent 75 proc. VU studentų savo nuotolinio mokymosi patirtį vertintų labiau teigiamai nei neigiamai. Taip pat kalbama apie VU SA konsultavimo proceso sistemos tobulinimą, kad 30 proc. sumažėtų studentų neigiamų atsiliepimų apie konsultavimą – tai tikslas, orientuotas į pačios organizacijos stiprinimą. Paskutiniuoju tikslu norima, kad Vilniaus universitete vykdomos integracijos priemonės didintų I-os (bakalauro), II-os (magistrantūros), III-ios (doktorantūros) studijų pakopų studentų pasitenkinimą studijomis bei I-ą (bakalauro) ir II-ą (magistrantūros) studijų pakopas baigusių studentų skaičių. Be bendrųjų tikslų kasmet keliami padalinių tikslai, kuriuos didžioji dauguma jų jau trečdaliu yra įvykdę.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

Naujojo Seimo frakcijos bei būsimoji Vyriausybė jau gavo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) teiktus siūlymus švietimo srityje. Pateiktos idėjos – tai galimybė gerinti studijų ir mokymosi galimybes, į kurias remiasi ir akademinė, ir socialinė vienovė.

Tikslas – pasaulinio lygio studijos

VU SA prezidentas Justas Kvedaravičius kalbėjo, jog siūlymų teikimas – galimybė pabrėžti svarbiausias idėjas aukštajam mokslui. „Džiaugiuosi, kad šiuo laikotarpiu mes, VU SA, galime teikti pasiūlymus prioritetiniams pokyčiams aukštajame moksle kurti. Šiuos pasiūlymus įgyvendinus stiprėtų mūsų, studentų, galimybės oriai, sėkmingai ir prasmingai studijuoti, pasinaudoti visomis universitetų ir kolegijų teikiamomis pažinimo patirtimis“, – teigė J. Kvedaravičius.

Svarbu užtikrinti studijų kokybę, kuri lemia aukštą pridėtinę vertę kuriančių asmenybių ugdymą. Mūsų tikslas – siekti pasaulinio lygio studijų, kurios didins konkurenciją tarp užsienio universitetų. Siekiamybė – skatinti mokslinės veiklos plėtrą, didinti tarptautinių mainų galimybes, kurios užtikrina kokybę studijų procese. Valstybė turi visapusiškai prisidėti prie studijų kokybės gerinimo, kuris skatinamas į studentą orientuoto mokymosi (įSOM) ir problemomis grįsto mokymosi (PGM) būdais.

Aktualu paruošti skatinimo priemonių paketą studentų dalyvavimui su jų studijomis susijusiose mokslinėse veiklose ir projektuose per Lietuvos mokslų tarybos bei kitų institucijų įgyvendinamas ir finansuojamas veiklas. Iš skatinimo priemonių paketo turi kilti ir skatinimo programa gabiausiems jauniesiems mokslininkams, siekiant užtikrinti konkurencingą atlyginimą. Būtina finansiškai remti tarptautinių jungtinių studijų programų rengimą (ypač III pakopos) per Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautines partnerystes ir dalyvavimą Europos universitetų aljansų tinkluose.

Didinant akademinį sąžiningumą reikalinga sukurti elektroninio plagiato patikros sistemą aukštosiose mokyklose valstybiniu lygmeniu. 

Prieinamos studijų erdvės

Valstybė turėtų iš anksto nustatyti reikalingą poreikį persikvalifikavimui ir sudaryti galimybę pirmą kartą studijuoti nemokamai išlyginamosiose ir papildomosiose studijose. Siekiant sukurti efektyvią sistemą neišvengiamai reikės optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, bet tai būtina daryti ne mechaniškai, o skatinant dialogą ir naudos supratimą. Jungiant ar likviduojant aukštąsias mokyklas būtina užtikrinti darbuotojų ir studentų teises. 

Reikšminga startuolių erdvėmis, iniciatyvų fondais ar tiksliniu projektiniu finansavimu skatinti akademinės bendruomenės verslumo gebėjimus.

Užtikrinti prieinamą aplinką visiems studentams – būtinas uždavinys skatinant aukštojo mokslo plėtrą tarp įvairių visuomenės grupių. Pritaikyta infrastruktūra turi įtakos ir mokymo(si) kokybei. Būtina sukurti kokybišką ir tarptautinius standartus atitinkančią studentų socialinę, laisvalaikio, sporto ir sveikatinimo infrastruktūrą bei efektyvinti akademinių miestelių vystymo programų įgyvendinimą.

Svarbu parengti ir įgyvendinti studijų finansavimo sistemos tobulinimo planą, kuris užtikrintų nemokamą aukštąjį mokslą visiems tinkamai pasirengusiems studijuoti. Siekiant gerinti studijų prieinamumą ir paslaugas individualių poreikių turintiems ir žemo socialinio bei ekonominio statuso studentams, siūlome parengti Lietuvos aukštojo mokslo socialinės dimensijos tobulinimo veiklos planą. Į veiklos planą įeina paslaugų, skirtų individualių poreikių turintiems studentams ir jų studijų proceso pritaikymui, prieinamumas, aukštųjų mokyklų bendruomenės narių psichologinė sveikata ir emocinė gerovė.

Dėmesys – stipendijų didinimui

Finansinė parama taip pat užtikrina kokybišką mokymąsi. Studentai yra viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, kuriai reikia skirti dėmesį kuriant materialinį saugumą. Dėl to svarbu patvirtinti ilgalaikį planą, pagal kurį kasmet palaipsniui didinant skiriamą dalį (neįskaičiuojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų) būtų pasiekti bent 3 proc. nuo BVP aukštajam mokslui. Be to, valstybė turi užtikrinti lengvatinių (beprocenčių palūkanų) visų rūšių paskolų studentams teikimą, susiejant jų grąžinimą su asmens pajamomis po studijų. Ši funkcija išimtinai turėtų priklausyti pačiai valstybei, o ne bankams. Taip pat skatintina ir parama bei atlygis studentams jų praktikų metu.

Atkreiptinas dėmesys į skatinamąsias stipendijas, kurių dydį siūlome sieti su procentine dalimi nuo viso studijų krepšelio. Būtina keisti socialinių stipendijų skyrimo tvarką – socialinė padėtis turi būti atskirta nuo akademinių rezultatų – netaikyti akademinės skolos sąlygos. Teisę gauti socialines stipendijas turėtų ir tie, kuriems taikoma kompensacija už šaltą, karštą vandenį, dujas ir kt., minėtą stipendiją siejant su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje. Ne mažiau svarbu – sukurti studentų savivaldų institucinio stiprinimo fondą.

Aktualu prisiminti ir jaunas šeimas, kurioms svarbu kurti palankesnes sąlygas įsigyti pirmąjį būstą, o jei bent vienas iš tėvų yra studentas, teikti prioritetą jų vaikams patekti į darželį.

Visus pasiūlymus Vyriausybei galite rasti paspaudę ant nuorodos – https://bit.ly/33NE1nQ. 

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – seniausia ir didžiausia Lietuvoje visuomeninė ekspertinė švietimo organizacija, efektyviai atstovaujanti studentams Vilniaus universitete bei už jo ribų, puoselėjanti universitetinę kultūrą ir kurianti palankiausias sąlygas studentų saviraiškai.

Penktadienį 31-ąjį gimtadienį švenčianti Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (toliau – VU SA) į diskusiją „Kaip stiprinsime aukštąjį mokslą ateinančius ketverius metus?“ pakvietė naujojo Seimo valdančiosios daugumos atstovus. Aptarti kylančius klausimus ir analizuoti VU SA keliamus pasiūlymus sutiko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė, kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas Jurgita Šiugždinienė, Laisvės partijos (LP) atstovas Vytautas Mitalas bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) narė Nijolė Putrienė. Politikai aktyviai pasisakė individualių poreikių, paskolų sistemos, studijų prieinamumo, tarptautiškumo klausimais.

Dėl darbo nukenčia studijos

„Išsilavinusi ir kūrybinga visuomenė yra būtinas pagrindas ilgalaikiam valstybės vystymuisi. Dėl šios priežasties Vyriausybės strateginis dėmesys bei prioritetinės valstybės investicijos turi būti nukreiptos į švietimo, mokslo bei inovacijų sistemas“, – pabrėžė VU SA prezidentas Justas Kvedaravičius.

Pagal Vyriausybės strateginės analizės centro „Strata“ skelbiamus duomenis be pertraukos stojančių į universitetus skaičius iš žemiausių pajamų šeimų ženkliai skiriasi nuo stojančiųjų studentų skaičiaus iš aukščiausių pajamų šeimų (skiriasi per 29 proc.). Visgi finansinė parama stipendijomis nėra pakankama. Pabrėžtina, jog Europoje gerokai atsiliekame finansavimu, tenkančiu vienam studentui aukštajame moksle. „Beveik pusė Lietuvos studentų negalėtų studijuoti, jeigu nedirbtų, o finansinę paramą stipendijomis ar paskolomis gauna ne visi“, – kalbėjo VU SA prezidentas.

Kandidatė į švietimo, mokslo ir sporto ministrus Jurgita Šiugždinienė teigė, kad yra sisteminių problemų, kurios riboja moksleivių, kilusių iš nepasiturinčių šeimų,  galimybes studijuoti. „Mes žinome, kad stipendijų sistema yra netobula, paskolų sistemą reikia koreguoti, norėtume, kad vaikas, kuris gali mažiau atsinešti iš šeimos, galėtų praleisti ne visą darbo dieną, o kaip užsienio šalyje – atidirbtų tam tikrą laiką ir galėtų pasiimti normalią paskolą, ne tokią, kokia yra šiandien“, – pabrėžė politikė.

Dabartinė valstybės remiamų paskolų sistema nėra ideali – modelis užsienio šalyse, kuriose atsižvelgiama į žmogaus pajamas, Lietuvoje dar netaikomas. Visgi N. Putrienė mano, kad dabartinė sistema nėra prasta. „Nepamirškime, kad jų administravimas kainuoja nemažus pinigus. Galbūt paskolos teikimas per vieną banką apsunkina galimybę studentams ją gauti. Esmė yra tai, kad stipendijos ir paskolos turėtų maksimaliai užtikrinti laiką studijuoti“, – teigė Seimo narė.

Iškreiptas aukštojo mokslo vaizdas

Bene pusė studentų Lietuvoje iškart renkasi studijas universitete, tuo tarpu kolegijoje – maždaug ketvirtadalis. Tačiau ne visi stojantieji yra tolygiai pasiruošę mokytis su visais, tad gali reikėti daugiau pastangų norint pasiekti vienodą žinių lygį.  Anot J. Šiugždinienės, reikia tikslinti mokslo kelią universitete ir kolegijoje bei stengtis, kad jis vėliau nebūtų uždarytas: „Baigus profesinę mokyklą galima mokslą tęsti kolegijoje, o vėliau puikiai baigti universitetą. Kiekvienas studijų lygmuo yra savitas ir mes negalime jų maišyti.“

V. Mitalas pabrėžė, jog mobilizavus resursus būtų galima gerinti kokybę. „Reikia suvokti, kokį šioje valstybėje turime resursų paketą ir žmogiškąjį potencialą. Aukštojo mokslo potencialas yra gana stipriai išbarstytas, tas persiduoda į kitas sritis – mokslo, visuomenės procesus, kai nėra pakankamai intelektualinio potencialo. Prieinamumo klausimas šiame laikmetyje, kuomet reikia konkuruoti ne vietiniu, o tarptautiniu mastu, yra pasislinkęs, man atrodo, į antrą planą“, – kalbėjo politikas.

Didelė problema kyla studentams, kurie turi individualių poreikių ar yra iš žemesnio socialinio ir ekonominio statuso šeimų. Ši problema nėra tik akademinė, bet ir socialinė, nes būtinas tarpinstitucinis bendravimas, per kurį būtų ieškoma vienas kitą papildančių sprendimų.  J. Kvedaravičius akcentavo, jog svarbu užtikrinti lygias galimybes nepertraukiamai studijuoti, tačiau individualių poreikių ir negalią turintiems studentams studijų prieinamumą didinančios paslaugos yra sunkiai prieinamos dėl jų kainos.

N. Putrienė atkreipė dėmesį į tai, kaip aukštajai mokyklai yra padedama priimti studijuoti studentus su individualiais poreikiais. Jos nuomone, tokie poreikiai dažnai yra pamiršti. Visgi pastaruoju metu toks klausimas yra vis aktyviau keliamas, todėl reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas su aukštosiomis mokyklomis. Visgi iškyla sudėtinga situacija, kuomet mokykloje individualių poreikių turintis moksleivis yra pernelyg išskiriamas iš kitų, jam suteikiamas perteklinis dėmesys. „Atėję į aukštąją mokyklą jie sako, kad jaučiasi gerai, nes niekas nežino apie jų problemą, ir tas vaikas su ja (disleksija, disgrafija ir kt.) gyvena gana sunkiai, bet nenori identifikuotis, nes apie tai niekas nežino“, – problemą iškėlė J. Šiugždinienė pridėdama, kad dėstytojai nėra pasirengę dirbti su šiais studentais.

Tarptautiškumas – nuo aplinkos kūrimo

Norint skatinti į universitetą atvykti užsienio studentus, būtina kurti pritaikytą infrastruktūrą. J. Šiugždinienė iškėlė mintį, jog tai yra miesto gatvių pavadinimai, kurie būtų aiškūs kiekvienam – atitikmenis anglų kalba galima išvysti Vilniuje. Taip pat iškelta mintis dėl rektorių tarptautiškumo – užsienio praktikoje tai vyksta, tačiau šiuo metu Lietuvoje tai nėra pritaikyta.

Diskusijos pabaigoje J. Kvedaravičius minėjo, jog norėtų su švietimo atstovais kas keletą mėnesių aptarti einamąsias problemas bei kartu ieškoti sprendimo būdų. „Esame visuomet pasiruošę sėsti prie bendro derybų stalo ir ieškoti geriausių sprendimų, reikalingų Lietuvos aukštajam mokslui“, – kalbėjo VU SA prezidentas.