„Prie Kavos“: Interviu su Mykolu Knyza, naujai išrinktu LLJ pirmininku ir VU TSPMI trečiakursiu

„Prie Kavos“: Interviu su Mykolu Knyza, naujai išrinktu LLJ pirmininku ir VU TSPMI trečiakursiu

Mykolas Knyza – Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) pirmininkas, VU TSPMI Politikos mokslų bakalauro studijų programos trečio kurso studentas

Sveikiname su naujomis pareigomis, vis tik būti vienos žinomiausių Lietuvoje jaunimo organizacijų pirmininku – didelė garbė.  Ar sunki pirmininko našta? Kokie yra pokyčiai tavo kasdieniniame gyvenime, darbotvarkėje, per šia savaitę?

Visu pirma, ačiū už sveikinimą, didelė garbė ir atsakomybė atstovauti liberalus jaunimo balsą Lietuvoje. Labai džiaugiuosi visuotinio susirinkimo suteiktomis galimybėmis ir toliau skleisti liberalizmą visuomenėje. Be abejonės, kiekviena diena užsipildo įvairiais susitikimais, renginiais, einamųjų klausimų sprendimu ir kitų pirmininkavimo užsiėmimų. Sunku vadovauti tokiai didelei organizacijai, tačiau kandidatuodamas į LLJ pirmininko pareigas pilnai suvokiau naštą ir atsakomybę, kurią neša LLJ pirmininkas.

Tai kokia vis dėlto buvo jūsų pradžia? Kaip jūs atsidūrėte Lietuvos liberaliame jaunime? Kaip kilote karjeros laiptais šios organizacijos lygmeniu?

Veikti LLJ pradėjau prieš beveik ketverius metus, tuo metu mokiausi vienuoliktoje klasėje. Prisijungiau prie Klaipėdos liberalaus jaunimo organizacijos, būtent ten pradėjau daugiau domėtis politika. Galiu pasidžiaugti, kad tai mane atvedė į VU TSPMI. Pradėjęs studijuoti, įsijungiau į Vilniaus liberalaus jaunimo organizaciją, buvau VLJO vicepirmininkas ir LLJ tarybos narys. O šiemet, spalio 28 d. vykusioje sueigoje mane išrinko pirmininku.

Kodėl būtent pasirinkote liberalųjį kelią, kaip ši ideologija pasiekė jus?

Visą gyvenimą buvau liberalas, mano pažiūroms padėjo formuotis ugdymas šeimoje, pagarbos kitam žmogui, atsakomybės jausmas. Man prie širdies visad buvo laisvės idėjos, siekis, kad visuomenė būtų tolerantiškesnė, mažiau varžoma valstybės.

Labiausiai įspūdį padarė Dž. S. Milis, dar pirmame kurse, kada nebuvau nė kiek filosofiškai išprusęs, Dž. S. Milis, kaip vienas pagrindinių liberalizmo tėvų, klasikinio liberalizmo plėtotojų, išplėtė mano suvokimą, suteigė argumentų individualizmo, žodžio laisvės idėjose, klausimuose, kurių stokojau anksčiau.

Ko studijos VU TSPMI davė jūsų veiklai jaunimo organizacijoje? Kas padarė didesnę įtaką?

Studijos VU TSPMI suteikė neįkainojamų žinių, kurios pagilino mano suvokimą ir supratimą apie politines aktualijas, procesus Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje, gautas žinias studijose džiaugiuosi galėdamas panaudoti Lietuvos liberaliame jaunime ir skleidžiant liberalizmo idėjas visuomenėje.

Ar nepritartumėte visuomenėje egzistuojančiai populiariai nuomonei, kad jaunimo organizacijos neva yra tik žaidimas? Kas turėtų dalyvauti jų veikloje, labiau moksleiviai, ar studentai?

Iš dalies tai yra tiesa, kad jaunimo organizacijos yra tik žaidimas, tiek LLJ, tiek ir kitos organizacijos privalo turėti smagią, neformaliąją pusę. Tai padeda mums labiau pažinti vienas kitą, dalintis gerąja patirtimi ir praleisti gerai laiką, tačiau, be to, mes sunkiai dirbame su mūsų narių ar visų liberaliai mąstančių žmonių nuomonės atstovavimu, politinių poziicjų reiškimu ir jų atstovavimu organizuojant diskusijas visuomenėje, vyriausybėje ar tarptautiniuose reikaluose.

Manau, yra svarbu, kad ir jaunesnio amžiaus asmenys įsijungtų į organizaciją. Į mūsų organizacijos veiklą gali įsitraukti asmenys nuo 14 iki 35 metų. Taip ugdome jaunesnių žmonių pilietinį aktyvumą, politinį išprusimą. Yra suprantama, kad mažesniuose regionuose studentai neįsitrauks į jaunimo organizacijų veiklas. Tačiau, galiu pasidžiaugti, kad Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje studentai sudaro organizacijos pagrindą efektyviai veikti skyriuje. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad studentai turi galimybę įsitraukti ne tik į jaunimo organizacijas, bet ir aktyviai veikti savo fakultetų studentų atstovybėse, kur jie save realizuoja.

Ar tikite, kad politinės jaunimo organizacijos Lietuvoje turi ateitį?

Be abejonės, tikiu jaunimo organizacijų sėkme Lietuvoje. Paskutiniuose 2016 m. vykusiais Seimo rinkimuose matėme masyviai išaugusį jaunimo aktyvumą balsuojant. Tai rodo, kad Lietuvos jaunimo organizacijos atlieka tinkamai savo darbą, tačiau mes turime stengtis labiau, kad jaunimo, įsitraukiančio į politinius procesus Lietuvoje, skaičius tik augtų.

Galiu tik pasidžiaugti, kad LLJ yra viena iš nedaugelio liberalių jaunimo organizacijų Europoje, kuri yra nepriklausoma nuo jokios politinės partijos, esame viena iš dviejų seniausių Lietuvoje veikiančių liberalizmo ideologiją atstovaujančių organizacijų. Manau, reikėtų skirti, kas yra politiškumas ir kas yra partiškumas. Mes esame nepartinė, bet politiškai aktyvi organizacija, kuri kelia visuomenei aktualius klausimus, diskutuoja, siekia atrasti kompromisą ir išnešti liberalų balsą į valstybės valdymo struktūras.

Ar organizacija yra jūsų darbas, ar ir laisvalaikis?

Organizacija man yra tiek darbas, tiek laisvalaikis. Man yra malonu diskutuoti su draugais politinėmis temomis, ginčytis, organizuoti visuomenei įdomius ir aktualius renginius. Nekalbant apie organizaciją, mėgstu kiną, muziką, futbolą.

Žinau, kad esate didelis kino gerbėjas. Koks filmas jums pastaruoju metu yra padaręs didžiausią įspūdį?

Vienas paskutinių filmų, kuris mane privertė susimąstyti ir padarė nemažą įspūdį yra „Thank you for smoking“. Šiame filme keliami JAV aktualūs politikos klausimai, parodoma, kaip veikia lobizmas arba interesų atstovavimas.

Jei būtumėte filmo herojus – kuo būtumėte?

Gal norite pastatyti apie mane autobiografinį filmą, tada galėčiau būti savimi? (šypsosi). Na, turbūt būčiau Haris Poteris. Tiek filmai, tiek knygos vaikystėje mane įkvėpė svajoti, išmokė kovoti už savo idėjas, draugus ir bendražygius, būti nepriklausoma asmenybe, siekti kuo geresnių rezultatų, (išskyrus nuodų ir vaistų pamokas).

Parengė Lukas Gylys