Rūta Petkevičiūtė: „Sėkmę nemaža dalimi lemia tai, jog šiemet pavyko suburti šaunią komandą, aktyviai veikiančią jau beveik visus metus“

Rūta Petkevičiūtė: „Sėkmę nemaža dalimi lemia tai, jog šiemet pavyko suburti šaunią komandą, aktyviai veikiančią jau beveik visus metus“

Kaip atsiradai TSPMI, ar buvo, kas paskatino pasirinkti studijas čia?

Tikriausiai išsiskirsiu iš daugumos, pasakydama, jog politikos mokslų studijų pasirinkimas TSPMI buvo savotiškas ,,netyčiukas“. Pildant stojimo formą, studijas čia pasirinkau paskutinę dieną, nes apie patį institutą buvau sužinojusi vos prieš kelias dienas, tačiau, pasidomėjus plačiau, supratau, jog noriu čia studijuoti, nes tai yra vieta, ne tik siūlanti plataus profilio studijas, bet ir galinti užtikrinti aukštą jų kokybę, suteikiančią perspektyvų ateityje.

Esi marketingo srities koordinatorė studentų atstovybėje. Gal galėtum papasakoti, kaip įsiliejai į šią organizaciją, o vėliau ir pradėjai koordinuoti srities veiklą?

Na, turbūt turėčiau pasakyti, jog mokykloje nebuvau labai aktyviai įsitraukusi į visuomeninę veiklą, beveik visą laiką skirdavau mokslams, laikiau save kažkiek ,,moksliuke“. Tačiau pradėjus studijas Universitete, man labai norėjosi permainų , todėl pasakiau sau, kad eisiu visur, kur tik galėsiu, o prisijungti prie SA buvo pats pirmas pasiūlymas, kurį gavau, taigi iš karto nusprendžiau tapti šios organizacijos nare. Tiesa, pirmąjį semestrą nebuvau labai aktyvi narė, tačiau antrojo semestro metu pajaučiau pareigą, jog esant tokios didelės komandos nare, turiu kažkuo prisidėti prie studentų gerovės. Palaipsniui pajaučiau, jog atsirado malonumas prisidėti prie SA veiklų, nes jos man leido geriau jaustis pačiame universitete, įsilieti į jo bendruomenę, o ne vien apsiriboti ties mokslais.

Šiuo metu tavo vadovaujama marketingo komanda intensyviai ieško partnerių artėjančioms Politologų dienoms. Gal galėtum nupasakoti, kokie tavo lūkesčiai ir tikslai, prisidedant prie šios renginių serijos?

Lūkesčius PoDi sau pačiai išsikėliau turbūt jau rugsėjį, nes norėjau, jog šiemet Politologų dienos pavyktų dar geriau negu ankstesniais metais. Kol kas esu nusiteikusi labai optimistiškai ir galiu pasakyti, jog ieškant partnerių mus lydi sėkmė. Manau, jog tą nemaža dalimi lėmė tai, jog šiemet pavyko suburti šaunią komandą, aktyviai veikiančią jau beveik visus metus.

Esi ne tik vienos prestižiškiausių Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų studentė, bet ir aktyviai veiki visuomeninėse organizacijose. Kaip manai, ar jaunam žmogui savanoriška veikla yra vertinga ir kokios naudos jis atneša?

Be abejonės, visus jaunus žmonės skatinu prisijungti prie tokių organizacijų, prisimenu, kaip tapusi marketingo srities koordinatore raginau mokyklos laikų draugus veikti savanoriškose organizacijose. Manau, jog savanoriška veikla jaunam žmogui atneša itin daug naudos dėl įgaunamos patirties, naujų pažinčių, be to, ji leidžia pasijusti kažkokios didesnės bendruomenės dalimi. Aišku, iš pradžių tai atrodo kaip savotiškas žaidimas, tačiau pradėjus veikti aktyviau pamatai, jog buvimas tokių organizacijų nariu pareikalauja nemažai jėgų ir laiko. Vis dėlto kartu su komanda, sudaryta iš tau kone šeima tapusių ir motyvuotų žmonių, pasiekti rezultatai tai labai stipriai atsveria, o galiausiai tave ši veikla pradeda ,,vežti“ ir leidžia suprasti, jog jos metu įgauti įgūdžiai bus labai naudingi ateityje.

Tavo socialinių tinklų profiliuose galima pastebėti, jog esi aistringa sporto, o ypač krepšinio, aistruolė. Iš kur tavyje kilo susidomėjimas šiuo dalyku?

Na, sportu domiuosi jau labai ilgą laiką, anksčiau lankydavau labai daug būrelių, nes norėjau surasti sporto šaką, kuri man labiausiai patiktų. Galiausiai atradau bėgiojimą, maratonus, bet mėgstamiausiu sportu ko gero laikyčiau krepšinį. Esu iš Kauno, todėl būnant kitur daugiausiai asociacijų su gimtuoju miestu man kelia ,,Žalgirio“ krepšinio komanda. Taip pat prie pomėgio krepšiniu nemažai prisidėjo ir mano senelis. Prisimenu, kaip emocingai jis žiūrėdavo krepšinio rungtynes, o man, tuo metu esant dar labai mažai, palikdavo labai didelį įspūdį, buvau sužavėta pamačiusi, kaip stipriai galima kažką palaikyti, taigi, turbūt kažkiek to perėmiau ir aš pati.

Nemažai instituto bendruomenės narių pastebėjo, jog vienas tavo pomėgių – slidinėjimas.  Gal galėtum papasakoti, kaip tuo pradėjai užsiimti ir koks jausmas apima didžiuliu greičiu besileidžiant nuo kalno?

Slidinėti pradėjau jau pakankamai seniai, palaipsniui mūsų šeimoje atsirado graži tradicija kiekvienais metais keliauti į kalnus. Prisimenu, jog pirmą kartą slidinėjant Austrijoje buvo pakankamai sunku, nes šios šalies slidinėjimo trasos savo dydžiais mane tiesiog pribloškė, tačiau prie jų prisitaikius pajutau, jog leidimasis šlaitu yra kažkas fantastiško. Besileisdama nuo kalno pajuntu laisvę, visišką ramybę. Kiti žmonės pasakoja, kaip jiems pravalyti mintis padeda ramios atostogos gulint paplūdimyje, tačiau man šį jausmą atneša greitis, kurį išvystau leisdamasi nuo šlaito – pasiekus kalno apačią pajaučiu, jog dingsta visos pašalinės mintys, lieku tik aš su adrenalino sukurta emocija, padedančia pamiršti visus rūpesčius.

Kadangi mokslo metai jau eina į pabaigą, ko palinkėtum VU SA TSPMI ateityje?

Na, manau, jog VU SA TSPMI yra tokia stipri organizacija, jog joje trūkumų įžvelgti yra labai sunku. Vienintelis dalykas, kuris galėtų dar labiau sustiprinti šią organizaciją, mano nuomone, yra dar stipresnis bendruomeniškumo jausmas bei dar artimesni santykiai tarp komandos narių, kuriuos šiemet taip pat pavyko sukurti. Kadangi jau žinau kelis žmones, perimsiančius koordinatorių pareigas kitais metais, net neabejoju, jog jie su naujuoju pirmininku ar pirmininke organizacijoje sukurs dar geresnę atmosferą, leisiančią pasiekti dar geresnių rezultatų. Taip pat ketinu pernelyg neatitolti nuo VU SA TSPMI, todėl labai stengsiuosi pati padėti komandai, jeigu tik iškils kažkokių sunkumų.

 

Straipsnį parengė Lukas Kačiušis