TSPMI svetur: Rugilė Stroputė: „Tailandas – tikra išbandymo vieta!“

TSPMI svetur: Rugilė Stroputė: „Tailandas – tikra išbandymo vieta!“

TSPMI svetur: Rugilė Stroputė: „Tailandas – tikra išbandymo vieta!“

 

Kai pirmą kartą pamačiau Rugilę kavinėje, kur mes buvome susitarę susitikti, ji sėdėjo prie lango ir skaitė knygą. Tada man būtų sunku patikėti, kad ši iš pirmo žvilgsnio trapi mergina yra pasiruošusi įsivelti į tokias avantiūras, kaip paragauti skorpioną ant pagaliuko arba pralėkti su motoroleriu, tačiau pirmas įspūdis gali būti klaidingas…

 

Rugilė Stroputė, praleidusi semestrą Tailando sostinėje, Bankoke, dalinasi savo neįtikėtinais nuotykiais.

 

Kas nulėmė tokį pasirinkimą? Ar priimti sprendimą buvo lengva?

Kiek aš žinojau, dar niekas iš TSPMI studentų nebuvo išvažiavęs į Bankoką, todėl buvo įdomu pačiai pirmai išbandyti. Sąlyginai nedaug žinojau apie pačią šalį, tačiau labai norėjosi sužinoti. Tailandas dažniausiai suvokiamas kaip kurortas, bet aš norėjau pamatyti kažką daugiau.

Iš tikrųjų, sprendimą priėmiau ir atsižvelgdama į tam tikrus universiteto formalumus. Rašiau laiškus skirtingų šalių universitetams dėl sąlygų, dalykų, kreditų ir t.t. Tailandas buvo optimalus sprendimas iš akademinės pusės.

Visgi Tailandas – egzotiška šalis, ar buvo baimių ir jeigu taip, tai kokių ir ar jos pasitvirtino?

Visi labai nustebdavo, kai sužinodavo, jog važiuoju į Tailandą. Tačiau visiems atsakydavau, kad neverta bijoti neišbandžius. Nesinorėjo turėti ir vilčių, kad kažkoks neatitikimas manęs nenuviltų…

Tikrasis šokas, manau, įvyko tada, kai supratau, kad esu visiškai viena, kad nėra su kuo pasikalbėti lietuviškai ir kad taip bus visą semestrą… Žinoma, žinojau apie karalystės valstybės santvarką, apie budizmą, bet nesitikėjau, kad visa tai yra taip garbinama pačiu tajų…

Į Tailandą atvažiavau lemtingu Tailando karalystės ateičiai įvykių laikotarpiu. 2016 metais mirė Karalius Bhumibolas Adulyadejas, todėl visus metus vyko gedulas. Kad jūs galėtumėte geriau suvokti žmonių prisirišimą prie karališkosios šeimos, papasakosiu tai, ką išgirdau iš draugės tailandietės. Pasak jos, su žinia apie karaliaus mirtį ką tik spalvotas Bankokas nubluko, tapo gedulo vieta: mašinos sustojo, mirtina tyla, vietiniai ten pat, gatvėje priklupę atiduodavo sušventintai asmenybei pagarbą… Spalio 26 dieną, jau man esant sostinėje, buvo paskelbta kremavimo procedūra. Galėjome stebėti visą pasirengimą ceremonijai. Iš mūsų universiteto kaip tik matėsi šviežiai pastatytas, auksu dekoruotas pastatas, paruoštas ceremonijai. Universitete kuriam laikui buvo net paskelbtos atostogos, kadangi ruošimosi metu buvo užstatytas pravažiavimas.

Monarchija kaip tokia yra labai svarbi Tailando dalis. Tiesą pasakius, nei vienas pokalbis neapsieina be karaliaus ir karališkosios šeimos minėjimo. Tajų santykis su karališkąja šeima yra labai asmeniškas… Taip, įstatymais yra uždrausta kritikuoti karališkąją šeimą, negalima užminti monetos su karaliaus profiliu, nes šiuo atveju tu niokoji jo garbę. Tačiau tikrai atrodo, kad tai ne tiek prievolė, kiek nuoširdi pagarba monarchui, tam tikras prisirišimas, kurį buvo įspūdinga stebėti, bet tuo pačiu metu ir nelengva suvokti… Mano draugė bare bandė kalbinti tailandietį, norėjo išgirsti jo asmeninę nuomonę (gal net ir kritiką) apie monarchą, tačiau vaikinas iš karto atkirto: „Ne.“

Žodis „tai“ reiškia „laisvė“ ir istoriškai šitas pavadinimas – Laisva šalis arba Laisvės šalis – save visiškai pateisina, kadangi tai vienintelė Pietryčių Azijos šalis, kuri sugebėjo išsaugoti savo nepriklausomybę nuo Vakarų valstybių ir netapo Didžiosios Britanijos arba Prancūzijos kolonija. Tačiau norėtųsi paklausti ar laisvės dvasia jaučiasi ir vietinių žmonių elgesyje? Iš tavo pasakojimo gali pasirodyti, kad tajai nesijaučia laisvi…

Manau iš mūsų pokalbio tikrai gali pasirodyti, kad mes kalbame apie kažkokį suvaržymą, tačiau nemanau, kad patys tajai mąsto taip pat. Manau, jie suvokia, kad monarchija ir paklusnumas monarchui – labai svarbi jų identiteto dalis ir yra nuoširdūs, kai priima karaliaus įžeidimą asmeniškai kaip įžeidimą sau. Žinoma, mums gali būti sunku tai suvokti, tuolab priimti kaip normą, tačiau nemanau, kad į šį dalyką galima žiūrėti iš šalies, ir objektyviai įvertinti iš europiečio perspektyvos.

 

Gal galėtum pasidalinti kažkokia įdomia situacija, kurioje pasitarnavo kultūrinis Tailando savitumas?

Hmm… Sunku būtų atsiminti konkrečią situaciją, tačiau kultūrinis skirtumas tikrai labai jaučiasi… Toks dalykas, kaip mandagumas, draugiškumas jų suvokiamas visiškai kitaip. Dar per įvadines paskaitas, mus perspėjo, kad nereikia išsigąsti arba įsižeisti dėl labai asmeninių klausimų, nes tajams tai yra tradiciniai klausimai, kurie parodo jų susidomėjimą tavimi. Pavyzdžiui, toks klausimas kaip „Kiek uždirba tavo tėvai?“ yra visiškai normalus, priimtinas ir leidžia sužinoti žmogaus socialinę padėtį.

Kitas įdomus faktas: yra tokia dažnai vartojama frazė kaip „thaitime“.. Priežastis tame, kad vietiniai labai dažnai vėluoja. Manau, tai padarė man tam tikrą įtaką, nes aš grįžau visiškai atsipalaidavusi ir su įsitikinimu, kad yra dalykai, kurie tiesiog nuo manęs nepriklauso (pavyzdžiui: visai nebijau pavėluoti į autobusą).

Motoroleriai yra dar viena svarbi pietryčių Azijos dalis. Keletas žmonių su vaikais gali važiuoti vienu… Važiuoja ir šaligatviais… Vieną kartą važiavome į nacionalinį parką. Nusprendėme išsinuomoti motorolerius. Tikrai galvojau, kad mirsiu (nusijuokia), bet kažkaip ne, viskas pasibaigė gerai.

Šiandien nemažai kalbėjome apie tai, kad Tailandas yra savita šalis. Nenuostabu, kad daugelis žmonių turi kažkokį savo įsivaizdavimą apie tai, kas yra Tailando Karalystė. Norėčiau paprašyti tavęs paneigti arba patvirtinti keletą labiausiai paplitusių stereotipų apie Tailandą. Gerai?..

Gerai.

 

Tailandas – tūkstančių šypsenų šalis: tajai visada plačiai šypsosi ir niekada nekonfliktuoja…

Šitas stereotipas tikrai save pateisina. Jie labai draugiški, labai mandagūs, labai paslaugūs. Kartais vietiniai būna taip išsišiepę, kad aš net nežinau, kaip reikėtų elgtis, ką daryti…  Jie visada nori padėti, net tada kai negali. Pačiai teko susidurti, kai prašiau parodyti kelią. Jie nežinodami tiksliai kur eiti, verčiau parodo „kažką“, negu prisipažįsta, kad negali padėti.

 

Tailande labai nešvarios gatvės ir pasižymi „savitu“ kvapu. Prie to pat, labai lengva užsikrėsti kokia nors liga…

Pirmiausia dėl ligų. Aišku, turėtum vykti su skiepais. Ten yra visokių džiunglių, parkų, todėl turėtum elgtis pagal tam tikras taisykles, būti atsargiam. Universitete pasakojo, kad vaikinų, kurie užsimanė nueiti į džiungles, ieškojo labai ilgai…

Reikėjo labai pasisaugoti nuo beždžionių, nes jos labai įžūlios. Buvo vienas atvejis: prie mano draugės sėdėjo vyras su maistu. Beždžionė bandydama atimti iš jo maistą, sudraskė mano draugei ranką.

Dėl švaros, tai Bankokas labai įvairus, jis sparčiai vystosi, tačiau toliau nuo centro nėra labai švaru. Ne šiukšlių kalnai, bet vis tiek…

 

Tailande apstu visokių ropojančių, šliaužiančių nuodingų padarų, vabzdžių ir gyvačių, kurie gali įkasti ir užkrėsti sunkiai gydomomis ligomis…

Jo, tam tikrų roplių nereikia net ieškoti džiunglėse, kadangi pilna parkų. Prie mano namų buvo kanalas, kur plaukiojo komodo varanai, kaip sumažinti krokodilai. Nors žmonių jie ir nepuola, bet atrodo išties grėsmingai. Aišku, yra įvairių pavojingų gyvūnų, todėl tikrai reikia pasisaugoti.

 

Tailandiečiai tikri maisto iškrypėliai: skorpionai ant pagaliuko, kepti žiogai ir šilkverpių vikšrai šokolade yra eiliniai jų raciono patiekalai…

Pačiai teko paragauti skorpionų. Tačiau reikia pripažinti, kad kiekvieną dieną jie tokio maisto nevalgo, tai yra delikatesas. Apsinuodyti neteko, jaučiuosi labai laimingai, nes kitiems studentams pasisekė mažiau. Manau, kad priežastis ne tiek švara, kiek tai, kad tai yra didelis šokas organizmui, nes maistas labai skiriasi nuo to, prie ko esame pripratę.

Dar reikėtų paminėti, kad streetfood yra labai svarbi kultūros dalis. Gaminti pačiam visiškai neapsimoka ir reikia pripažinti – maistas labai skanus.

Ką patartum žmonėms, kurie galvoja apie studijas Tailande, bet bijo?

Pasakyčiau, kad tikrai neverta bijoti. Nuvažiavę susidursite su tikrove. Esu įsitikinusi, kad bus žymiai daugiau dalykų, kuriais mėgausitės. Kaip tik tiems žmonėms, kurie bijo, verta išbandyti Tailandą, nes tai suteikia galimybę suprasti, kiek daug gali. Man pačiai buvo įdomu pažiūrėti, kaip aš pasielgsiu tam tikroje situacijoje, buvo įdomu stebėti kaip aš keičiuosi. Tailandas – tikra išbandymo vieta!..

 

 

Jau mums išeinant iš kavinės paklausiau ar Rugilė ketina išbandyti mainus kitoje šalyje. Atsakymas buvo teigiamas. Visai tikėtina, kad kitas interviu su šita nuotykių ištroškusia studente bus apie šiltą šalį pietų Kaukaze…

 

Parengė Monika Didžiulytė